Vyriausybė teikia paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:

• valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
• mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:

• nuomojant socialinį būstą; 
• mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus:

• Gyventojų  turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos,  kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės  paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės  paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;

b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.

c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Vadovaujantis Įstatymu, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, pagal Įstatymą turintys teisę į paramą būstui įsigyti:

būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie:

• 1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
• 2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis (jie) gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti. Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, užpildyti socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą nustatytos formos prašymą, pateikdami pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išperkamosios būsto nuomos sutartį, kaip reglamentuota  Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

• Gyventojų  turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos,  kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės  paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šio Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus

• Gyventojų  turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos,  kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės  paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;
• tos savivaldybės teritorijoje išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį tinkamą būstą, sudarydami pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas būsto nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams. Būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.